.png)
Turbūt dauguma vis dar mano, kad Vėlinės minimos lapkričio 1-ąją dieną. Tačiau iš tiesų šią dieną švenčiamos ne Vėlinės, o minima Visų Šventųjų diena. Ir nors atrodo, kad šios dienos susijusios, jų kilmė skiriasi.
Visų Šventųjų diena
Lapkričio 1-ąją minime Visų Šventųjų dieną, kuri yra bažnytinė šventė. Šią dieną yra minimi bažnyčios kūrėjai bei visų šventųjų atminimas. Lapkričio 1-oji skirta pagerbti atminimą žmonių, kurie po mirties buvo paskelbti šventaisiais. Manoma, kad šią dieną jiems meldžiantis, sulaukiama malonės ir pagalbos iš šventųjų.
Ši diena buvo minima dar ypač ankstyvais krikščionybės metais. Tuo metu buvo atmenami tie, kurie mirė kančiose už tikėjimą. Dabar Visų Šventųjų dienos ištakos siejamos su popiežiumi Grigaliumi III, kuris 731 m. Šv. Petro bazilikoje išskyrė erdvę šventiesiems apaštalams, šventiesiems bei visiems, kurie laikėsi teisingo gyvenimo principų. Šioje erdvėje buvo saugomos relikvijos. Buvo minima Visų kankinių diena, kuri vėliau ir buvo pakeista į Visų Šventųjų dieną, kuri ir minima būtent lapkričio 1-ąją.
Vėlinės - visų mirusiųjų pagerbimo diena
Lapkričio 2-ąją minimos Vėlinės arba visų mirusiųjų pagerbimo diena. Šią dieną yra lankomi artimųjų kapai, uždegamos žvakės. Beje, senovėje ši diena buvo vadinama Ilgėmis.
Lietuvių liaudyje buvo tikima, kad mirus žmogui nuo jo kūno atsiskiria vėlė, kuri bendrauja su likusiais gyvaisiais ir juos aplanko. Buvo manyta, kad vėlės lankydavosi vėlyvą rudenį ir grįždavo į savo gimtąsias vietas, kuriose gyveno.
Seniau žmonės lapkritį vadindavo vėlių mėnesiu ir kažkada net nebuvo papročio per Vėlines degti žvakių kapinėse. Šią dieną vėlėms būdavo iškeliamos puotos. Žmonės ruošdavo vaišes tiek namuose, tiek kapinėse ir kviesdavo savo mirusius artimuosius.
Su laiku didelė reikšmė suteikta ugniai, nes buvo manoma, kad ji gali prikviesti vėles. Būtent todėl kapinėse degamos žvakės. Senovėje buvo liejamos tikro vaško žvakės.
Beje, ar žinojote, kad Vėlinės yra pagoniška šventė?
Vėlinės, kaip krikščioniška šventė
Vėlinės, kurias mini krikščionys pradėtos minėti XI a. Kliuni vienuolyne, kuris įsikūręs Prancūzijoje. Ten gyvenantys benediktinų ordino vienuoliai kiekvienais metais po Visų Šventųjų dienos ėmė minėti ir visų mirusiųjų krikščionių dieną.
Na, o Lietuvoje vyravusi pagoniškoji šventė su krikščioniškąja susitapatino 1400 m. Tuomet Vytautas benediktinų ordino vienuoliams dovanojo Trakus. Tuo metu Vėlinės tapo ne tik pagonių, bet ir krikščionių atminimo diena.
Šiais laikais visi turbūt labiau žinome tiesiog lapkričio 1-ąją, kuomet vykstame aplankyti artimųjų kapų ir uždegti žvakelių. Taip pagerbiame mirusiųjų atminimą, prisimename gražiausias akimirkas kartu. Tuo metu kapai tampa šilta, jaukia vieta, kurioje susirenka gausybė žmonių, o kapeliai nušvinta žvakių liepsnomis.
Jei vykstate kapelių lankyti Šakiuose ar Šakių rajone, užsukite pas mus į krautuvėlę (Islandijos g. 6), kur rasite žvakelių, gėlių, puokštelių. Galėsite papuošti artimojo kapą.