Kaip vaikui pranešti apie vieno iš tėvų mirtį?

Tai yra labai jautri ir sunki tema. Svarbu tai padaryti atidžiai ir su meile. Štai keletas patarimų, kaip pranešti apie tėvų mirtį:

Pasiruošimas: prieš pradedant kalbėtis su vaiku, svarbu pasiruošti tam tikrą informaciją ir būti emocionaliai pasiruošusiam. Bandykite sužinoti daugiau apie tai, ką vaikas žino apie mirtį, ir pasiruošti atsakyti į jo klausimus.

Suprantamas ir tinkamas kalbos stilius: vaikui praneškite apie tėvo mirtį suprantama kalba, pritaikyta jo amžiui ir emocinei brandai. Venkite sudėtingų sąvokų ar apibrėžimų, kurie gali sukelti dar daugiau painiavos. Geriausiai tiesiai pasakyti, kad mirė. Kadangi dažnai pasirenkamos tokios frazės, kaip: iškeliavo, išskrido į dangų ir panašiai. Vaikui tai gali sukelti daugiau painiavos.

Suteikite laiko ir erdvės emociniam reagavimui: vaikas gali reaguoti į žinią apie tėvo mirtį įvairiais būdais. Leiskite jam pasireikšti emocijoms ir būkite šaliai, kad jį palaikytumėte. Atkreipkite dėmesį į jo reakciją ir būkite pasirengę suteikti paramą ir pasikalbėti, jei jis to nori.

Būkite pasiekiami: pasakykite vaikui, kad jis gali su jumis pasikalbėti bet kuriuo metu jei turi klausimų ar jaučiasi nelaimingas. Būkite pasiekiami ir pasirengę atsakyti į jo klausimus ar susirūpinimą.

Suteikite galimybę atsisveikinti: vaikui svarbu turėti galimybę atsisveikinti su tėvu. Suteikite jam erdvę pasakyti, ką jis nori pasakyti. Tai gali būti atsisveikinimas ir laidotuvių metu, priklausomai nuo vaiko amžiaus. Tai gali padėti vaikui suprasti ir priimti, kad tėvo nebėra.

Išlaikykite rutiną: pasakykite vaikui, kad jums rūpi jo gerovė ir kad dėl tėvo mirties niekas negalės pakeisti jūsų meilės ir palaikymo. Stenkitės išlaikyti rutiną ir pasakyti, kad dėl to, kad vienas tėvas mirė, ne viskas pasikeis. Vaikui daug svarbiau išlaikyti rutiną, nei apipilti jį dovanomis ir lepinimu.

Pasiūlykite papildomą paramą, jei vaikui to reikia. Tai gali būti psichologo pagalba, mokytojo ar mokyklos patarėjo parama ar grupės susitikimai su kitais vaikais, patyrusiais tėvų mirtį.

Svarbu prisiminti, kad kiekvienas vaikas yra unikalus, todėl pats pranešimas apie mirtį ir vaiko išgyvenimai gali skirtis priklausomai nuo vaiko amžiaus, brandos ir emocinio pobūdžio. Jūs geriausiai žinote savo vaiką ir jo emocinį pasirengimą priimti šią baisią žinią, todėl pritaikykite patarimus pagal jo individualius poreikius.