Depresija – kaip atpažinti požymius?

Pastaruoju metu dažnai nutinka nelaimių, susijusių su nestabilia emocine būkle, užklupusia depresija, nerimu. Deja, tačiau kartais artimieji ar draugai to nepastebi. Arba dažnai manoma, kad jei žmogui nenutiko baisios nelaimės, jo negali slėgti slogios mintys. Vis tik net ir iš pažiūros puikiai gyvenantis žmogus dėl įvairių priežasčių gali tapti prislėgtas ir jam gali atsirasti depresija. Priklausomai nuo jos lygio gali prireikti ir specialistų pagalbos. Todėl labai svarbu laiku pastebėti požymius, kurie leistų laiku atrasti pagalbą.

Depresijos priežastys

Dažnai manoma, kad depresija atsiranda tik atsitikus didelei nelaimei ar netekus artimo žmogaus. Taip, iš dalies tiesa, kadangi dažniausia depresijos priežastis stiprus sukrėtimas, psichologinės traumos. Tačiau juk ne kiekvienas po tokių sukrėtimų linksta į depresiją - išgyvena, liūdi, tačiau atranda, kas gyvenime džiugina ir palaipsniui grįžta prie įprastos savijautos.

Vis tik depresijos atsiradimą gali lemti ir genetika. Todėl jei jūsų artimųjų rate yra sirgusių ar sergančių šia liga, jūs taip pat galite turėti didesnę tikimybę susirgti šia liga.

Depresija gali palaipsniui atsirasti ir dėl nuolat patiriamo streso, tam tikrų vartojamų vaistų, įvairių lėtinių ligų, dėl psichoaktyvių medžiagų priklausomybių.

Kokie pagrindiniai depresijos simptomai?

Kartais sunku pastebėti, kad žmogui atsirado depresija ar jis linksta link to. Tad norime pasidalinti pagrindiniais požymiais, kurie gali rodyti, kad žmogui depresija.

Slogi nuotaika, smarkiai sumažėjęs aktyvumas, žmogus nebesidomi jam anksčiau itin patikusiais dalykais, lėtinis nuovargis, pesimistiška nuotaika, itin maža savivertė, juntama beprasmybė, sutrikusi mityba, sumažėjęs arba padidėjęs apetitas, prastas miegas, pasyvumas, silpnumas, savęs graužimas, kaltinimas, skaudanti galva, savigrauža, sutrikęs virškinimas, mėnesinių ciklo sutrikimai, sąnarių ar raumenų skausmai.

Liūdesys - ar tai depresija?

Kartais kelias dienas iš eilės mus aplanko liūdnos mintys ar prasta nuotaika. Tačiau ar tai gali būti ženklas, kad esate linkę į depresiją? Jei užėjo liūdesys ir po kelių dienų ar jau kitą dieną nuotaika pagerėjo, tai tikrai galite būti ramūs, tai ne depresija. Tiesiog gyvenime būna įvairių dienų, nuotaiką gali pakeisti net subjuręs oras. Bet po dienos ar kelių liūdesys dingsta ir neturi kažkokio ryškaus poveikio savijautai.

O štai depresija ilgalaikis reiškinys, kuris paveikia tiek fizinę, tiek psichinę būklę bei tampa pastovia būsena, kuri su laiku gali pasunkėti.

Kaip gydoma depresija?

Pirmiausia svarbu kreiptis į specialistą, kuris padės nustatyti, ar žmogus serga šia liga ir kokia forma. Gydymo būdai įvairūs - nuo psichoterapijos iki vaistų. Viskas priklauso nuo to, kokia forma žmogus serga. Kartais prireikia ir vieno, ir kito gydymo. Pats gydymas gali užtrukti ir kelis mėnesius, ir kelis metus.

Žinoma, pačiam suprantant, kad gal būt sergi depresija gali pasirodyti baisu kreiptis į specialistą. Bet tai liga, kaip ir bet kokia kita. Ją gydyti reikia ir dažniausiai ji išgydoma. Svarbiausia laiku kreiptis ir klausytis specialisto.

Artimųjų tarpe turite sergančių - kaip elgtis?

Žmogui, sergančiam depresija ypač svarbus supratimas, nesmerkimas, palaikymas, išklausymas. Sergančiam labai svarbu išgirsti ne tai, kaip puikai jis jausis pasveikęs, bet leisti jam išsikalbėti, leisti su laiku patikėti tai, kas jį slegia.

Sveikam žmogui gali būti sunku suprasti ir galbūt net ir priežastys gali atrodyti keistos, o gal net kvailos. Tačiau svarbu žmogaus nesmerkti. Niekuomet nežinome, kada patys galime atsidurti tokioje situacijoje.

Svarbiausia pagalba - čia, dabar ir gydymo metu. Kiekvienam, net ir nesergančiam depresija visuomet labai svarbus artimųjų ir draugų palaikymas.