.png)
Likus keturiems sekmadieniams iki Kalėdų prasideda advento laikotarpis. Visi žino, kad tai susikaupimo ir ramybės laikotarpis. Tačiau ar žinote, kokia kiekvienos žvakės reikšmė, kuo svarbus advento laikotarpis krikščionims?
Advento pavadinimas kilęs iš lotyniško žodžio „adventus“, kurio reikšmė „atėjimas“. Advento pradžia tai ir bažnytinių švenčių liturginių metų pradžia. Adventas skirtas paminėti laikui iki Jėzaus gimimo. Šis laikotarpis atleidimo, susikaupimo, ramybės ir laukimo laikas.
Advento tradicijos
Advento laikotarpis turi savų tradicijų. Viena tokių - advento vainikas, pagamintas iš eglės ar pušų šakų. Vainikas minimaliai papuošiamas, jame įstatomos keturios žvakės, kurios palaipsniui uždegamos kiekvieną sekmadienį. Tai reiškia, kad pirmąją žvakę uždegame pirmąjį sekmadienį. Dvi žvakės dega jau antrąjį sekmadienį. Trys žvakės dega trečiąjį sekmadienį. Visos keturios žvakės dega paskutinįjį sekmadienį iki Kalėdų.
Žvakių reikšmės
Kiekviena advento laikotarpio žvakė turi savo reikšmę. Pirmasis sekmadienis - šią dieną degama pranašų žvakė. Tai vilties žvakė, kuri primena apie Jėzaus atėjimą.
Antrąjį sekmadienį uždegama Betliejaus žvakė, simbolizuojanti Marijos ir Juozapo kelionę į Betliejų. Ši žvakė laikoma tikėjimo žvake.
Trečiąjį advento sekmadienį uždegama Piemenėlių žvakė. Ji primena džiaugsmą, kurį jautė pasaulis gimus Kristui. Kalėdų laukimas vis džiaugsmingenis.
Ketvirtąjį advento sekmadienį uždegama Angelų žvakė. Tai ramybės žvakė, kuri skleidžia žinią apie ramybę vieni kitiems.
Žvakių spalvos
Dauguma šiais laikais dega tiesiog baltas žvakes. Tačiau ar žinojote, kad iš tiesų, tradiciškai degamos violetinės ir rožinės spalvos žvakės. Trys violetinės ir viena rožinė. Violetinė spalva simbolizuoja atgailą, pasninką ir maldą. Rožinės spalva - džiaugsmas. Rožinės spalvos žvakė uždegama trečiąjį advento sekmadienį.
Kai kas dega net ir penkias žvakes. Per Kūčias vainike gali būti uždegama penktoji – balta žvakė.
Advento vainiko ir žvakių uždegimo istorija
Sakoma, kad pirmojo advento vainiko idėja kilo XIX a., Hamburge. Vienas bažnyčios pastorius, kuris buvo beglobių vaikų globėjas, rūpinosi šių vaikų mokymu. Jis pamąstė, kad advento laikotarpiu būtų puiku, jei vaikai kasdien uždegtų po žvakę. Tam buvo pagamintas medinis ratas. Šis ratas buvo pramintas šviesos vainiku, kuris vėliau buvo papuoštas eglės šakomis. Vainiko idėja patiko ir miestelėnams, tačiau buvo sumažintas žvakių kiekis dėl patogumo, kad nereikėtų degti 24 žvakių. Taip vainike liko 4 žvakės, kurios uždegamos kas savaitę. Su laiku ši tradicija paplito visame pasaulyje.
Na, o mes norime palinkėti, kad advento laikotarpiu daugiau laiko skirtumėte sau, savo šeimai bei artimiesiems. Tebūnie tai jaukus laukimo laikotarpis.